Kažkam įprasta mityba yra bet koks pasitaikęs skaniau atrodantis ir už prieinamą kainą gaunamas maistas, saldumynai, čipsai, ledai. Kažkam įprasta, kai valgoma virta vištiena su žaliomis daržovėmis, kai vartojami papildai sportui ir sau visai neleidžiama angliavandenių. Pagal savo gyvenimo būdą žmonės renkasi mitybą ir savo judrumą. Tačiau judrumas kaip ir maistas – gali būti instinktų, arba gali būti proto sprendimas. Protas sako: reikia sveikai maitintis, reikia daugiau judėti, reikia sportuoti. Tačiau tinginio instinktas nuožmiai stengiasi išlikti lovoje nepajudinamas ir tiesiog nieko gero nenuveikti. Nesportuojantieji pavydi tiems, kas turi gražius kūnus ir sportą, tačiau patys gali tai turėti. Kas vyksta su žmogaus siela, sąmone, kai žmogus pasiryžta būti sportiškas ir sportuoja?
Valios ugdymas
Pirmiausia atsiranda nuolatinis valios stiprinimas. Valia yra kaip tam tikras raumuo: pradžioje jis silpnas, vėliau sustiprėja. Tad tie, kas pradeda sportuoti, iš pradžių būna mažiau ištvermingi, rečiau atsilaiko pagundoms. O tie, kas įsivažiuoja, įgyja daugiau atsparumo pagundoms maistui, tingėjimui. Jų dienoje tampa natūralus dalykas sveika proteinų mityba, papildai sportui, teisingi pasirinkimai dėl maisto ir pan.
Tomas nuo mokyklos laikų buvo tas berniukas, kuris netilpdavo į jokius standartus. Vos tilpdavo suole. Vos pavykdavo rasti jo dydžio drabužių. Iš klasės stambiausias. Jam pasisekė, ir jis augo bei mokėsi tokioje mokykloje, kuri negarsėjo patyčiomis ar žiauriu elgesiu. Tad nors savo išvaizdos ir nemėgo, nebuvo labai sužalotas psichologiškai. Visgi lyg ir būtų norėjęs būti toks pats sportiškas ir gražus kaip kiti vaikai, tačiau šeimoje buvo formuojami tokie mitybos ir nejudrumo įpročiai, kad šis siekis būtų buvęs neįgyvendinamas jo paties.
Kartai