Prisiminiau vieną seną istoriją, su kuria susijęs automobiliu supirkimas. Ji nutiko prieš penkiolika metų tais laikais, kai varinėti automobilius iš Vokietijos, Olandijos ir juos taisyti Lietuvoje, gal Vilniuje, bei paskui vėl parduoti užsienyje, buvo absoliučiai normalus dalykas. Dabar toks auto supirkimas jau yra retas užsiėmimas, yra daug atsiradę visokių įmonių, kurios daro daug verslo iš to.
Darbas darbą veja
Taigi, ši istorija nutiko tada, kai buvo tikras darbų įkarštis. Dar tais laikais vyrai dažnai ant didelių priekabų iš užsienio veždavo daužtas, sulamdytas mašinas. Jiems nerūpėjo automobiliu supirkimas, jiems svarbiau buvo kaip nors tuos laužus parsigabenti ant savo kiemo, prie savo garažo, ir ten kaip reikiant viską suremontuoti. Mūsų tėtis taip pat prisidėjo prie to klestinčio verslo, kurį dabar taip keikia. Jam pačiam dabar būtų kur kas įdomiau auto supirkimas nei ta pelkė, į kurią kadaise buvo įbridęs. Apie sunkų darbą visą gyvenimą primena padaryta žala – sugadinta nugara, kurią visada skauda, kad ir ant kokio paviršiaus būtų miegama. Vienas iš tais laikais taisytų automobilių turi mūsų visos šeimos žinomą istoriją.